vyzdžius

vỹzdžius sm. (2) [K], NdŽ, KŽ; R, MŽ, N žr. vyzdys: 1. Q52, KlvK91, P.Skar Akies vyzdžius, vyzdis R40, MŽ54. ^ Saugojai mus kaip vyzdžiaus akies savos MKr3. 2. Akies vyzdžius Lex10, Q52, MŽI2. 3. MŽ321 Ir padarė Viešpats Dievas, jog ižsprogo visokias medis iš žemės, geidulingas and vyzdžiaus ir geras and peno Ch1Moz2,9. Atskyrė tada Jokūbas avinelius ir apvertė vyzdžių gardo and margų Ch1Moz30,40. O tos karvės, bjaurios and vyzdžiaus ir liesos and kūno, prarijo anas septynias karves gražias and vyzdžiaus ir riebias Ch1Moz41,4. Vyzdžius koronės gilesniu yra nekaip oda kūno jo Ch3 Moz13,3. 4. gebėjimas matyti, rega: O Jėzus atsakydamas tarė jop: Ko nori, kad tau padaryčia? O ans aklas tarė jam: Raboni, kad vyzdžių mano galėčia atgaut Ch¹Mr10,51. Uždėjo ranką savo and jo, idant atgautų vyzdžių savo Ch¹ApD9,12. Aklieji vyzdžių atgauna, kaliekos vaikščioja, raupsočiai apčystijimą ima, kurtiniai girdi, numirėliai kelias Ch¹Luk7,22. O tuojs nukrito nuog akių jo kaipo luskos, ir priverstas buvo tuojs vyzdžiausp savo ir kėlės, ir apkrikštytas yra Ch¹ApD9,18. 5. reginys, vaizdas: Bet neregėt buvo, kad įeitų pilvan jų (liesųjų karvių), vyzdžius nes jų buvo bjaurus kaipo iš pradžios Ch1Moz41,21. Bet tas vyzdžius jų tikrai buvo perėjęs pradžiump jų, jog, prisiveizdėję jamui, pažino galybę deivystės jo MP 313. 6. atodaira, šališkumas: Be vyzdžiaus and asabų sūdyja pagal kožną darbą Ch¹1Ptr1,17. Nėra jampi atidžio (pataisyta vyzdžiaus) and asabų Ch¹PvE6,9. Nėra nes vyzdžiaus Dieviep and asabų Ch¹PvR2,11. Viešpats paterios dvasia nasrų savo ir nieku pavers vyzdžiu ateigos savo Ch¹2PvT2,8.